Vėjo puodynė


Surėmę
nuogas nugaras,
Mes laukiame kitokio
kvapo,

Kantriai ir pasislė.pę.-
Trupa laikas ir plytos.

Neišdrįstame rėkti.
Neužtenka plyšių.

O...kai pritrūkstam tikėjimo,
Pakylam,
kad išmuštumėm
Duris.
Bet mūsų prieangis
Jau būna virtęs
balzganu
Vandens paviršiumi.
Ir stovi penkiasdešimt
moterų
Ir penkiasdešimt
vyrų,-

Užgimę
Šaltos upės žmonės.

Kalena dantimis.
Sulipdo delnus į ledinį
Kamuolį.
Paleidžia nuokalnėn.
Ten žvilgsniai
Susirinkę plakas.
Pamesti.

Nebeužtenka vietos.
Susitraukia rytas.

Ir jie nepastebi,
Kaip
mes maži
prisiveriam pirštus
ir nuo griaustinio
krū.ptelim-
sutū.pę glaudžiamės-
geltonus veisiam
avilius
panagėse.

-Akmuo į kaktą.
Neišdrįstam rėkti.

Šnabždesys
Ir lenktyniaujam -
bėgam dūzgiantys
Per vandenį ir žolę
Klupdami,

Mes skubam.

Nes upės gale
Turim vėjo puodynę,
Atremtą į horizontą.-
Ją įsukame.
Nepagausi.

Trupa laikas ir molis-,

Ausis prikepę klausomės,
Kaip staugia
Viduje.

Pakyla salsvos dulkės-
Apneša balsus.

Per ankštos mintys.
Klampaus vandens
Nebūtas kvapas.

Penkiasdešimt
moterų
Ir penkiasdešimt
Vyrų

Ir Dievas,
Mums beregint,
užsiaugina pelekus.



VU, Sarbievijaus kiemas.
2009 kovas